Darnumas su gamta prasideda nuo pagarbos jai...

      Želdynai nėra dekoracija. Tai visata, kurioje kiekviena šakelė, kiekvienas šešėlis ir vėjo dūzgimas turi savo balsą. Aš klausausi šio jos balso, ir mano darbas – ne primesti formą, o suteikti erdvei galimybę kalbėti savarankiškai.

Savo projektuose jungiu želdynus su architektūra – pastatais, takais, kiemais, poilsio zonomis. Kiekviena erdvė gyvena savarankiškai: dirvožemis kvėpuoja po lietaus, šviesa slysta tarp lapų, augalai šoka tylų judesį, kuris nurodo žmogui – stebėk, įsijunk, tapk dalimi.

Želdynas kinta. Kasdien, metų laikais, šviesoje ir šešėliuose.

Tvarumas čia – ne taisyklė, o nuolatinė partnerystė su gamta: leisti gyvybei atsiskleisti ir kartu kurti harmoniją.